Tęsinys: alkoholis – visų poelgių kaltininkas

Eidama kiemo keliuku žliumbiu. Tiesiogine to žodžio prasme. Dėl Aivaro, Simo, vėl Aivaro. Dėl šiandienos vakaro. Kuris kolkas klaikiausias mano gyvenime. Staiga kažkas paliečia mane už peties. Iš  gynybinio reflekso atsisukusi vožiau per veidą tam bjaurybei, kuris mane gąsdina. Ten buvo Aivaras. O vožiau atrodo stipriai, nes pasirodė kraujo lašai varvantys  jam iš nosies. Užsidengiu burną ranka.

– O tu dieve, -sušunku, -atsiprašau! Aš nenorėjau.. taip stipriai. Eime,  tau reik ledo.

Teko grįžti atgal į vakarėlį. Nuėjome į tą patį tualetą kur užtikau Aivarą. Jis atsisėdo ant unitazo, o aš sušlapinusi rankšluostį pridėjau jam prie skaudamos vietos. Taip minutę sėdėjome ir tylėjome. Aivaras įdėmiai žiūrėjo man į akis. Prisėdau ant Aivaro kelio, nes buvo baisiai nepatogu laikyt rankšluostį pasilenkus. Tylėjome. Kol jis prabilo:

– Neverk, man jau nebe taip skauda.

Ašaros vėl riedėjo visai neklausydamos mano smegenų siunčiamų signalų. Nusijuokiau. Ne dėl to aš verkiau. Tiksliau ne tik dėl to. Tada padariau kai ką ko negaliu, negalėjau ir turbūt negalėsiu paaiškinti. Aš jį pabučiavau. Bučinys buvo toks pat nuostabus kaip ir pirmąjį kartą. Švelnus, paprastas ir kartu ypatingas. Po akimirkos Aivaras atšlijo. Todėl ir aš sutrikau. Atsistojau ir išėjau. Nuėjau į valgomąjį kur visi šoko ir gėrė. Pasiėmiau brendžio stiklinę ir vienu mauku viską išgėriau. Paskui dar vieną ir dar vieną. Tiek aš jų ir tepamenu. Gal buvo ir daugiau. Ėmiau šokti, šokti, šokti, šokti. Tada viskas tapo baisiai juokinga. Juokiausi iš visko. Vaikino sėdinčio ant kėdės, rūkančios merginos, besibučiuojančios poros. Ir… Simo,kuris vėmė į visai gražią vazą. Priėjusi prie kažkokio vaikino pabučiavau jį. Tiesiog negalėjau kontroliuoti savo veiksmų. Žinoma dėl alkoholio. Daugiau nieko iš to vakaro neprisimenu.

Pabudau nuo saulės spindulių,kurie spigino man akis. Galvą buvo tokia sunki, kad negalėjau jos pakelti. O skausmas buvo nepakeliamas. Apsidairiau. Vieta nepažįstama. Gulėjau lovoje su visais drabužiais tik be batų. Už durų girdėjau dušo vandens srovės garsą. Kur aš pogalais esu?! Vanduo nutilo. Po kelių minučių iš vonios išėjo… Aivaras. Apsivilkęs džinsus, laisvą megztinį. Kikendama tariau:

– Tu atrodai taip mielai šlapiais plaukais, -ir ėmiau juoktis

– O tu vis dar girta, -rimtai pasakė Aivaras.

Taip rimtai, kad privertė ir mane surimtėti.

– Kur aš ir ką aš čia darau?

– Tu pas mane. Vakar taip nusitašei, kad prasinešei su kažkokiu apsirūkiusiu bernu. Buvai girtutėlė. Tavo draugei parašiau žinutę tavo vardu, kad jei skambins tėvai tu pas ją.

Buvau sukrėsta. Savo poelgių ir Aivaro nerealaus elgesio. Jis atnešė mane čia, paguldė, pasirūpino tėvais.

– Ačiū, -sumekenau aš

– Eik į dušą. Padarysiu kavos, -nė nežvilgtelėjęs į mane pasakė Aivaras ir išėjo.

Po dušo nesugalvojau ką apsivilkti, nes mano drabužiai be proto dvokė alkoholiu. Apsivilkau savo apatinį trikotažą, iš spintos išsiėmiau vyriškus marškinius. Turbūt Aivaro tėčio. Ir išėjau iš manim dvokiančio kambario. Dabar jaučiausi daug geriau. Galva švari, nebeatsiduodu alkoholiu. Ėmiau klaidžioti po milžinišką, modernų butą. Jis pasižymėjo dideliais langais ir ativeriančiu vaizdu į miesto centrą. Nulipau laiptais žemyn. Aivaras jau buvo paruošęs kavą. Man su daug pieno ir cukraus ir sau be pieno,  ir be cukraus.

– Iš kur žinai kokią kavą mėgstu? -nustebau

– Spėju, -paprastai atsakė.

Ant stalo buvo bandelių, jogurto, pieno, dribsnių, vaisių. Suleidau dantis į obuolį.

– Kaip tau mano marškiniai? -tarstelėjo jis

– Tavo? Maniau čia tavo tėčio, -nekaltai atsakiau

– Tu nebūtum užsidėjus mano tėčio marškinių.

Tiesa. Gėrėme ir valgėme tylėdami. Prisiminiau vakar dienos įvykius ir pasidarė baisiai gėda. Nebaigusi kavos tariau:

– Aš einu namo.

– Nejuokauk. Dar anksti ir be to neišsiblaiviusios negaliu niekur tavęs išleisti, -pabrėžė jis

Staiga vieną akimirką įvyko kažkas keisto. Tai buvo lyg saulės spindulys tamsią naktį. Aš supratau. Supratau ,kad man patinka Aivaras. Išplėčiau akis. Širdis plakė žaibišku greičiu. Ir tada aš tiesiog prabilau:

– Aivarai, manau,kad tu man patinki.

Laukite tęsinio.

Xo xo la madam

Kategorijos: Be kategorijos.