Tęsinys: Tu tikras asilas

Pabudau nuo švelnaus glostymo.  Pramerkusi akis pamačiau du išsigandusius veidus. Vienas buvo rudaplaukio vaikinuko su dangaus mėlynumo akimis kitas Aivaro, kuris mane ir glostė.

– Adele! Kaip jauties?! -šaukė Aivaras panikos pilnu balsu

Atsiminiau kas nutiko. Tą nuostabų bučinį ir tą asilą Aivarą.

– Kolkas dar nekurčia, – mieguistai tariau ir atitraukiau jo rankas nuo savo veido

– Aš labai atsiprašau, – tariau aš šalia Aivaro sėdinčiam vaikinui -jums viskas gerai?

-Nejuokauk, -prabilo jis,- aš kritau minkštai tas ir blogiausia,- liūdnai tarė jis

– Adelė,-prisistačiau aš

– Simas ,-nusišypsojo jis

Aivaras  virė iš pykčio.  Bandžiau atsistoti, tačiau nelabai pavyko. Priėjo ledo arenos seselė paklausti ar iškviesti greitąją. Maloniai atsisakiau ir pasakiau, kad jaučiuosi geriau. Atsisėdau nugara į Aivarą ir sutelkiau dėmesį į Simą.

-Adele manau mums reiktų eiti, -po kelių minučių prabilo Aivaras

– Taip, atsiprašau, kad taip ilgai tave ir tavo vaikiną užgaišinau, -atsiprašė Simas

– Jis ne mano vaikinas,- ramiai pasakiau

– Na,  tai tada manau jis neprieštaraus jei paprašysiu tavo telefono numerio, kad galėčiau deramai atsiprašyti, -nusišypsojo Simas

Pamačiau Aivaro piktą, nusivylusią veido išraišką. Parašiusi Simui savo duomenis svirduliuodama išėjau. Paskui mane sekė Aivaras

Vienu metu vos nenukritau, tačiau Aivaras laiku pagavo

– Gal kabinkis į mane, -tarė Aivaras

-Ne, ačiū.

– Adele, aš atsiprašau. Tiesiog ta mergina..

– Kodėl tau atrodo, kad man įdomu? -pertraukiau jį, -tiesiog padėk man nusigauti namo nenugriuvus ir , -sakinio nepabaigiau. Jėgų nebeliko. Bet manau jis suprato ką norėjau pasakyti.

Tokio jo liūdno dar nesu mačiusi. Vieną akimirką man jo net pagailo, tačiau mintyse atsukdavau tą įvykį išnaujo ir pyktis vėl grįždavo. Visą kelią namo tylėjome. Laiptinėje nežmoniškai apsvaigo galva ir teko įsikibti į Aivarą. Pasijutau mieguista. Jis mane apsikabino, o man neužteko jėgų pasipriešinti.  Norėjau jam trenkti, atstumti, pastumti, bet neturėjau jėgų. Mane paleidęs Aivaras  išėjo, o aš iš paskutinių jėgų atsirakinau namų duris ir nuėjau miegoti.

Laukite tęsinio

Xo xo La madam

Kategorijos: Be kategorijos.